DSpace
 

ASU elektroninė talpykla >
7. Biblioteka/ Library >
2016 baigiamieji magistratūros darbai >
3. Neprieinami magistratūros baigiamieji darbai 2016 (5 metai) >

Nuoroda į visatekstį dokumentą: http://dspace.lzuu.lt/handle/1/4988

Antraštė: Rekultivuoto Kalnėnų karjero želdinių būklės įvertinimas
Kitos antraštės: The plantation condition assessment of recultivated Kalnėnai quarry
Autoriai: Čeponis, Andrius
Raktiniai žodžiai: želdinių būklė; rekultivuotas karjeras; želdinių vertinimas
condition of plantation; recultivated quarry; plantation estimation
Leidimo data: 29-Bir-2016
Santrauka: Magistro darbe įvertinta rekultivuoto karjero želdinių būklė. Darbo objektas – rekultivuotas Kalnėnų karjeras Jurbarko rajone. Darbo metodai – medžių sanitarinės būklės vertinimas atliktas naudojant skritulinius tyrimo plotelius (5,64 m spindulio/100 m²). Nustatyti ar medis patenka į tyrimo plotelį, panaudotas ultragarsinis aukštimatis Vertex IV. Karjero teritorijoje išskirti 589 tyrimo ploteliai. 1 ha teko 3-5 tyrimo ploteliai. Viename taksaciniame sklype buvo įvertinta mažiausiai 100 medžių. Pušų ir eglių būklė nustatyta pagal šešias spygliuočių medžių būklės kategorijas. Beržų ir drebulių būklė buvo nustatoma pagal šešias lapuočių medžių būklės kategorijas. Vidutinei atskirų rūšių medynų būklės charakteristikai nustatyti apskaičiuotas vidutinis svertinis būklės indeksas. Dendrometriniams rodikliams įvertinti – panaudoti Pašvenčio girininkijos 2004 ir 2014 m. sklypinės inventorizacijos duomenys. Apskaičiuota vidutinė rūšinė sudėtis, vidutinis bonitetas, vidutinis skalsumas, įvertinta medynų tūrio ir plotų kaita. Darbo rezultatai. Nuo 2004 iki 2014 m. pušynų plotas padidėjo 1,8 ha, o beržynų sumažėjo – 1,8 ha. Dešimties metų laikotarpiu padidėjo tik pušies rūšinės sudėties koeficientas – 0,345±0,172 procento. Karjero teritorijoje nežymiai sumažėjo beržo, blindės, drebulės, eglės ir juodalksnio rūšinės sudėties koeficientai, taip pat atsirado savaiminio ąžuolo ir baltalksnio medžių. Nustatyta, kad savaiminės kilmės pušynų būklė blogesnė 0,32±0,16 balo lyginant su kultūrinės kilmės pušynais. Savaiminės kilmės beržynų būklė taip pat buvo blogesnė 0,27±0,135 balo nei kultūrinės kilmės. Nepriklausomai nuo medyno kilmės, tiek beržynai, tiek pušynai rekultivuotame Kalnėnų karjere buvo silpnai pažeisti. Sklypinės inventorizacijos duomenimis 2004 – 2014 m. kultūrinės ir savaiminės kilmės pušynuose bei kultūrinės kilmės beržynuose vidutinė bonitetinė klasė nepakito. Savaiminės kilmės beržynų bonitetas pagerėjo 0,765±0,382 klasės. 2004 – 2014 m. vidutinis kultūrinės kilmės pušynų skalsumas padidėjo 0,055±0,03 (t-testas, p = 0,0358) vieneto. Vidutinis skalsumas 2004 – 2014 m. nepakito savaiminės ir kultūrinės kilmės beržynuose, ir savaiminės kilmės pušynuose. 2004 – 2014 m. pušies medynų tūris 1 ha padidėjo 2,21 karto, o beržynų – 2,81 karto.
Aprašymas: In master thesis was investigated the re-cultivated quarry condition. The object of thesis – Kalnėnai re-cultivated quarry in Jurbarkas district. The method of thesis – trees sanitary condition assessment was performed using a circular study area (radius of 5.64m/100 m2). Ultrasonic alimeter Vertex was used to determine whether a tree falls in the research area. The 589 reseaarch plots of quarry territory were isolated. The 3-5 plots were in 1 hectare. Not less than 100 trees were assesss in the estimation of porest plot. Pine and spruce condition was determinated acording the six coniferous trees condition categories. Birch and aspen condition was determined acording six deciduous trees condition categories. Weighted average condition index was calculated to determine the average individual species stands status characteristic. The 2004 and 2014 site inventory data of Pašventys forest district was used to assess dendrometric indicators. In master thesis was estimated average species composition, average site class, stocking level, estimated volume stands and areas change. The results of thesis: 2004 to 2014 pine forest area increased by 1,8 ha and birch forest decreased 1.8 hectares. In the ten-year period only pine species composition rate been increased 0,345±0,172 percent. In quarry territory decreased species composition ratios of birch, sallow, aspen, spruce and alder. The oak and alder trees have been grow naturally in this recultivated quarry. It was estimated that naturally grown pine forest condition worse 0,32 ± 0,16 points compared with the cultural background pine. The naturally grown birch conditions were also worse 0,27±0,135 points as cultural background. In the recultivated Kalnėnai quarry the both birch and pine forest was slightly damaged regardless of the forest origin. According 2004 – 2014 site inventory data the cultural and naturally grown pine and cultural backgrounds birch average bonitet class remained unchanged. The naturally grown birch bonitet improved 0,765±0,382 class. 2004 – 2014 m. the average cultural backgrounds pine forests stocking level increased by 0,055 ± 0,03 (t-test, p = 0,0358) unit. The average stocking level have been unchanged on the naturally grown and cultural backgrounds birch and naturally grown pine forest. The 1 ha of pine forest volume increased 2,21 and 1 ha of the birch forest increased 2,81 times.
URI: http://dspace.lzuu.lt/handle/1/4988
Priskirta kitiems rinkiniams:3. Neprieinami magistratūros baigiamieji darbai 2016 (5 metai)

Leidinio el. dokumentai:

El. dokumentas Aprašymas ApimtisFormatas
Andrius Čeponis authorLicense.pdf82,01 kBAdobe PDFŽiūrėti/Atverti
Andrius Čeponis Magistrinis.pdf1,19 MBAdobe PDFŽiūrėti/Atverti

Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.

 

Valid XHTML 1.0! Aleksandro Stulginskio Universitetas Copyright © 2010 - Rašykite mums