DSpace
 

ASU elektroninė talpykla >
7. Biblioteka/ Library >
2016 baigiamieji magistratūros darbai >
3. Neprieinami magistratūros baigiamieji darbai 2016 (5 metai) >

Nuoroda į visatekstį dokumentą: http://dspace.lzuu.lt/handle/1/4958

Antraštė: Žieminių kviečių pasėlio segetalinės floros tyrimai ekologinės ir įprastinės gamybos sąlygomis
Kitos antraštės: Winter wheat crop research of segetal flora ecological and regular farming conditions
Autoriai: Mačiunskaitė, Asta
Raktiniai žodžiai: segetalinė flora; žieminiai kviečiai; ekologinės gamybos ūkis; įprastinės gamybos ūkis;
segetal flora; winter wheat; ecological production field; regular production field;
Leidimo data: 29-Bir-2016
Santrauka: Magistro darbe tiriama segetalinė flora žieminių kviečių pasėliuose esanti Aleksandro Stulginkio Universiteto: Agroekologijos centro Ekologinės gamybos ūkyje; Mokomąjame ūkyje; Bandymų stotyje. Darbo objektas - segetalinė flora žieminių kviečių pasėliuose. Darbo tikslas: nustatyti ekologinio ir įprastinio ūkininkavimo įtaką žieminių kviečių pasėlio piktžolėtumui ir piktžolių rūšinei sudėčiai. Darbo metodai: pyrimai atlikti 2015 m. birželio – rugpjūčio mėn. Aleksandro Stulginskio universitete: ekologinės gamybos ūkyje (žieminių kviečių ‚Širvinta I‘ pasėlyje), mokomojo ūkio intensyvaus ūkininkavimo (žieminiai kviečiai ‚Širvinta I‘) ir bandymų stoties intensyvaus ūkininkavimo ( žieminiai kviečiai ‚Skagen‘) bandyminiuose laukuose. Tyrimui imti keturi piktžolių ėminiai iš trijų skirtingų kiekvieno bandyminio lauko vietų. Piktžolių ėminiai imti naudojant rėmelį (0,25m2). Atsitiktiniu metodu buvo pasirinkta vieta, rėmelio ribose išrautos visos rastos piktžolės. Piktžolės džiovintos iki orasausės masės, pasvertos ( bendra kiekvieno ėminio masė, ir atskirų piktžolių rūšių). Nustatyta jų rūšinė sudėtis. Piktžolių cheminė sudėtis nustatyta LAMMC Agrocheminių tyrimo laboratorijoje. Gauti duomenys perskaičiuoti į 1 m² .Tyrimų duomenys apdoroti naudojantis „Excel“ programa. Duomenų statistinė analizė atlikta taikant kompiuterinį statistinį paketą „Disper 2.8“, nustatant Fišerio kriterijų, esminio skirtumo ribą R05 (P.Tarakanovas, S.Raudonius, 2003), koreliaciniai ryšiai įvertinti taikant programą „Statistica“. Darbo rezultatai: palyginus skirtingas ūkininkavimo sistemas: ekologinės gamybos ūkio su intensyvios gamybos ūkiais (bandymų stoties ir mokomojo ūkio) nustatyta, kad pasėlių piktžolėtumas didžiausias ekologinės gamybos ūkyje (101,67 vnt. m⁻²). Bendra piktžolių orasausė masė didžiausia bandymų stoties intensyvios gamybos žieminių kviečių lauke – 110,93 g m⁻². Didžiausia pasėlių piktžolių rūšinė įvairovė nustatyta ekologinės gamybos ūkyje – 14 skirtingų rūšių piktžolių, iš kurių vyravo: daržinė žliūgė (Stellaria media (L.) Vill.) aptika 11- oje ėminių ir paprastasis varputis (Elytrigia repens (L.) Nevski.), aptiktas 9 –iuose ėminiuose. Apibendrinus statistiškai apdorotus duomenis, galima teigti, kad vidutinė vienos piktžolės orasausė masė tarp tirtų laukų iš esmės buvo didžiausia bandymų stoties lauke – 6,02 g m-2 , iš esmės mažiausia - mokomojo ūkio lauke – 0,34 g m-2 ir ekologinės gamybos lauke- 0,56 g. m-2(R05 = 1,07). Palyginus tirtų bandyminių laukų skirtingas ėminių ėmimo vietas, nustatyta, kad iš esmės didžiausias segetalinės floros skaičius aptiktas šių laukų pradžiose: bandymų stoties intensyvios gamybos lauke - 183 vnt. m-2 ir ekologinės gamybos ūkio lauke- 114 vnt. m-2 (R05 =5,45). Iš esmės mažiausias segetalinės floros skaičius aptiktas laukų pabaigose: mokomojo ūkio lauko ir bandymų stoties lauko: 14 vnt. m-2 (R05 = 9,70). Iš esmės didžiausia segetalinės floros orasausė masė aptikta bandymų stoties lauko viduryje - 100,3 g m-2 (R05 = 8,12), iš esmės mažiausia - mokomojo ūkio lauko pabaigoje- 0,5 g m-2 (R05 = 8,55).
Aprašymas: This master’s paper studies segetal flora in ecological production farm of Agroecology centre of Aleksandras Stulginskis University; in winter wheat crops of Teaching farm and Experimental station. Object of the research: segetal flora in winter wheat crop. Aim of the research: to determine the impact of ecological and regular farming on weed quantity and variety in winter wheat crops. Research methods: Research was conducted in June - August 2015 at Aleksandras Stulginskis University: on ecological production farm (winter wheat “Sirvinta I” crop), teaching farm intensive farming (winter wheat “Sirvinta I”) and Experimental station intensive farming (winter wheat “Skagen”) experimental fields. We took four weed samples from three different spots of every experimental field. Weed samples obtained using a frame (0.25 m-2). The spot was selected randomly, all weed was rooted out within the frame. Weed was dried to a dry mass and weighted (total weight of each sample and every sort of weed separately). The species composition was identified. Weed chemical composition was identified in LAMMC Agrochemical studies laboratory. All data was transferred to 1 m-2. We used “Excel” program to process the data and “Disper 2.8” to do the statistical analysis and calculate Fisher criteria and significant difference limit R05 (P. Tarakanovas, S. Raudonius, 2003). We used program “Statistica” to evaluate correlations. Research results: Comparing different farming systems: ecological production farm and intensive production farms (experimental station and teaching farm), we found that crop from ecological production farm has the most weed (101.67 units m-2). Total weed dry mass was the biggest in intensive production winter weed field of experimental station – 110.93 g m-2. The greatest weed variety was in ecological production farm – 14 different sorts of weed. The most common were chickweed (Stellaria media (L.) Vill.) that was detected in 11 samples and couch grass (Elytrigia repens (L.) Nevski.) that was detected in 9 samples. Collected and statistically processed data shows that average one weed dry mass was the largest at the experimental station field – 6.02 g m-2 and smaller at the teaching farm field – 0.34 g m-2 and ecological production field – 0.56 g m-2(R05 = 1.07). Comparison of sampling places from all fields shows that the greatest variety of segetal flora was in the beginning of the field: experimental station intensive production field – 183 m-2 and ecological production field – 114 m-2 (R05 = 5.45). The smallest variety of segetal flora was in the end of the field: teaching farm field and experimental station intensive production field 14 m-2 (R05 = 9.70). The largest dry mass of segetal flora was in the middle of experimental station field – 100.3 g m-2 (R05 = 8.12), the smallest dry mass was in the end of teaching farm field – 0.5 g m-2 (R05 = 8.55).
URI: http://dspace.lzuu.lt/handle/1/4958
Priskirta kitiems rinkiniams:3. Neprieinami magistratūros baigiamieji darbai 2016 (5 metai)

Leidinio el. dokumentai:

El. dokumentas Aprašymas ApimtisFormatas
Asta Mačiunskaitė authorLicense.pdf82,17 kBAdobe PDFŽiūrėti/Atverti
Asta Mačiunskaitė MAgistrinis.pdf1,05 MBAdobe PDFŽiūrėti/Atverti

Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.

 

Valid XHTML 1.0! Aleksandro Stulginskio Universitetas Copyright © 2010 - Rašykite mums